Prancūzijos prezidento rinkimų antrajame rate susitiks Macronas ir Le Pen

Proeuropietiškų pažiūrų Emmanuelis Macronas antrajame Prancūzijos prezidento rinkimų rate susigrums su kraštutinių dešiniųjų kandidate Marine Le Pen ir turės didelių galimybių tapti jauniausiu šios šalies lyderiu, rodo pirmadienį paskelbti rezultatai.

Per sekmadienį vykusius rinkimus E. Macronas surinko apie 23,9 proc. balsų ir šiek tiek pirmauja prieš Nacionalinio fronto (FN) lyderę M. Le Pen, už kurią balsavo 21,4 proc. rinkėjų, rodo beveik galutiniai rezultatai, paskelbti Vidaus reikalų ministerijos.

„Jau ištisus mėnesius, taip pat šiandien, girdėjau Prancūzijos žmonių abejones, pyktį ir baimę. Taip pat jų troškimą, kad vyktų pokyčių“, – sakė 39 metų E. Macronas Paryžiuje susirinkusiems tūkstančiams jo džiūgaujančių šalininkų.

Jis pažadėjo suvienyti „patriotus“ savo programa ir atnaujinti Prancūzijos politiką bei modernizuoti šalį, taip pat įveikti M. Le Pen ir „nacionalistų grėsmę“.

Faktas, kad pirmąkart per pastaruosius šešis dešimtmečius į rinkimų antrąjį turą nepateko joks kandidatas iš pagrindinių partijų – Respublikonų arba Socialistų – byloja apie sukrečiančius nacionalinės politikos pokyčius.

Prezidento rinkimų kampanija smarkiai suskaldė ir demoralizavo Prancūziją, nuo 2015 metų tapusią virtinės teroro atakų taikiniu ir įstrigusią lėto ekonomikos augimo fazėje.

Le Pen seka tėvo pėdomis

Ko gera, M. Le Pen atkartos savo tėvo rinkimų istorijos scenarijų: Jeanas-Marie Le Penas irgi buvo patekęs į prezidento rinkimų antrąjį turą, ir šis pasiekimas tąsyk smarkiai supurtė Prancūziją.

Vis dėlto J.-.M. Le Penas patyrė skaudų pralaimėjimą, kai vyraujančios politinės krypties partijos susivienijo, kad užkirstų jam kelią į valstybės vadovo postą.

Nors M. Le Pen ir atsiliko nuo E.Macrono, FN rinkimų vakarėlyje buvusiame angliakasių miestelyje Henen Bomone šalies šiaurėje liejosi džiaugsmas ir buvo giedama „Marselietė“ – nacionalinis himnas.

M.Le Pen sakė, kad antrasis rinkimų ratas bus kova dėl Prancūzijos ateities. Jos vizija – kad Prancūzija pasitrauktų iš ES ir smarkiai sugriežtintų savo sienų apsaugą – radikaliai skiriasi nuo jos oponento idėjų.

„Per šiuos rinkimus pagrindinis klausimas – nevaldoma globalizacija, kelianti pavojų mūsų civilizacijai, – sakė kandidatė. – Arba toliau eisime link visiško reguliavimo panaikinimo, be jokių sienų ir be jokios apsaugos … masinės imigracijos ir laisvo teroristų judėjimo … arba pasirinksite Prancūziją.“

Palaikymas Macronui

E. Macronas iškart sulaukė palaikymo iš nesėkmę patyrusių savo varžovų socialisto Benoit Hamono ir respublikono Francois Fillono.

B. Hamonas sakė, kad kairysis sparnas patyrė „istorinį sutriuškinimą“. Jis taip pat paragino rinkėjus užkirsti kelią į prezidento postą M. Le Pen, pavadinęs ją „respublikos prieše“.

Jo pavyzdžiu suskubo pasekti ir skandalų persekiojamas F. Fillonas, kuris pareiškė: „Nėra jokios kitos alternatyvos, tik balsuoti prieš kraštutinę dešinę“.

F. Fillonas anksčiau laikytas prezidento rinkimų favoritu, tačiau sausį jo kampanija patyrė triuškinamą smūgį, kai jis sulaukė kaltinimų, kad buvo fiktyviai įdarbinęs Didžiojoje Britanijoje gimusią sutuoktinę savo padėjėja parlamente.

Padidintas saugumas

Balsavimas vyko padidinto saugumo sąlygomis po praėjusį ketvirtadienį sostinės Eliziejaus Laukų bulvare įvykdyto policininko nužudymo, už kurį atsakomybę prisiėmė džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“.

Prancūzijoje tebegalioja nepaprastoji padėtis, kuri buvo įvesta po 2015 metų lapkritį Paryžių sukrėtusių džihadistų atakų. Sekmadienį saugoti rinkėjų buvo pasiųsti maždaug 50 tūkst. policininkų ir 7 tūkst. karių.

Sekmadienio rinkimuose antroje pagal dydį euro zonos ekonomikoje galėjo balsuoti beveik 47 mln. žmonių. Rinkėjų aktyvumas sudarė apie 78 proc.

Antrasis rinkimų turas vyks gegužės 7 dieną.