Pradžia » Grožis ir sveikata » Pusryčiauti – tik padirbėjus arba pasportavus?

Pusryčiauti – tik padirbėjus arba pasportavus?

By adiena.lt

Kažkada viešojoje erdvėje šmėkštelėjo informacija, kad šiandieninis žmogus per vieną dieną patiria didesnį informacijos srautą, nei per visą savo gyvenimą vidutiniškai naujų žinių sulaukdavo viduramžiais gyvenęs tuometinės Europos statistinis gyventojas.

Deja, bet ši pačios įvairiausios informacijos gausa ne tik kad nepadidina mūsų intelektinių sugebėjimų, o atvirkščiai – formuoja stereotipinį mąstymą, kuria keistus mitus, kurie, pakartoti po daugelį kartų, net gali  suformuoti žalingus mūsų įpročius ar neteisingą gyvenimo būdą.

Vienas iš tokių mitų, kurį, beje, palaiko ir nemaža dalis šiuolaikinių Vakarų ir ypač Lietuvos medikų bei dietologų – kad pusryčius valgyti yra būtina ir sveika. Argi?

Šiuo klausimu kreipėmės patarimo į Rytų mediciną ir vieną iš jos autoritetų, pripažintų visame pasaulyje, žymų japonų medicinos profesorių Ishihara Yumi. Jis yra išleidęs daugiau kaip 180 knygų gydomojo badavimo, sveiko gyvenimo būdo ir ligų profilaktikos temomis, apie tai skaito paskaitas visame pasaulyje, yra nuolatinis Japonijos televizijos ir radijo laidų apie sveiką gyvenseną dalyvis. Jo knygos išverstos į kinų, korėjiečių, anglų, rusų ir kitas pasaulio kalbas.

Neseniai Ishihara Yumi knygelė „Rytietiškas būdas pasveikti“ pasirodė ir lietuvių kalba. Pateikiame ištrauką iš jos apie ankstyvo pusryčiavimo žalą bei tai, kaip rytmetinio „badavimo“ dėka pats autorius išsigydė jį ilgus metus kankinusį negalavimą.

Žymiojo japono knyga jau išleista ir lietuviškai Palmiros Mart nuotr.

Žymiojo japono knyga jau išleista ir lietuviškai Palmiros Mart nuotr.

Ar normalu valgyti tris kartus per dieną?

„Mūsų laikais daugelis žmonių mano, kad valgyti tris kartus per dieną yra normalu. Tačiau toks gyvenimo būdas ir maitinimasis buvo įprastas pirmojoje XX a pusėje (prieš 70-80 metų), kai žmonija gyveno valstietiško gyvenimo ritmu. Žmonės vakarieniaudavo, leidžiantis saulei ir eidavo miegoti su tamsa, o keldavosi ir pusryčiaudavo, patekėjus saulei, tačiau prieš pusryčius užsiimdavo įprastais darbais, pavyzdžiui, ūkininkai melždavo karves.

Japonijoje žmonos ryžius virė katiliukuose ant ugnies, naudodamos malkas, ir ši procedūra užtrukdavo visą valandą. Praktiškai visi iki pusryčių atlikdavo kažkokius darbus, dėl to jiems ir kildavo apetitas. Todėl tada pusryčiai buvo vertinami kaip sveikatos palaikymo garantas.

O kaipgi viskas vyksta mūsų dienomis? Šiuolaikinės civilizacijos sąlygomis žmonės vėlai vakarieniauja ir vėlai eina miegoti. Toks režimas visiškai nepritaikytas tam, kad, vos tik atsibudus, kiltų apetitas.

Jei jūs iki pusryčių nedirbate arba nesportuojate, tai pusryčiauti būtų tiesiog neprotinga – tai reiškia per prievartą apkrauti skrandį maistu. Tai visiškai beprasmiška našta, užkraunama vidaus organams, kurie miego metu tiesiog ilsėjosi.

Siekiant pagerinti virškinimo procesą, kraujas plūsta į pilvo ir šalia esančių vidaus organų sritį, todėl galvos smegenų sričiai, rankų ir kojų raumenims kraujo tenka mažiau ir dėl to gali pradėti svaigti galva.

Dėl šios priežasties žmonėms, kurie neturi apetito, pusryčiai nereikalingi. Kai jūsų instinktas sako, kad jūs neturite valgyti, jūs privalote įsiklausyti į šį patarimą. Kai kuriais atvejais instinktas gali reguliuoti gyvybiškai svarbios energijos ir natūralaus sveikimo procesus.

Kaip aš sužinojau apie rytmetinio „badavimo“ naudą?

Aš buvau silpnas vaikas, dažnai persišaldydavau ir kentėdavau nuo aukštos temperatūros. Vidurinėje mokykloje kiek sustiprėjau, tačiau vis dar mane kamavo dažni skrandžio sutrikimai. Kada aš susinervindavau (pavyzdžiui, prieš egzaminą arba kokį nors kitą man svarbų įvykį), man prasidėdavo stiprūs  skrandžio skausmai ir aš nuolat turėdavau laikytis netoli tualeto.

Kai įstojau į medicinos institutą, į mano rankas pateko knyga „Daktaro Kazuo Nishi sveikatingumo sistema“. Toje knygoje buvo parašyta, kad chlorofilo sultys teigiamai veikia organizmą.

Japonas vietoj įprastų pusryčių siūlo išgerti tik šviežių sulčių ir neužkandžiauti

Japonas vietoj įprastų pusryčių siūlo išgerti tik šviežių sulčių, bet neužkandžiauti

Rytais aš pradėjau gerti kopūstų ir obuolių sultis ir atsisakiau pusryčių. Jau po savaitės kitos pajutau rezultatą: skrandžio sutrikimai, kamavę mane nuo 4 metų, ėmė kartotis vis rečiau ir jie nebebuvo tokie varginantys.

Nuo tada aš pradėjau domėtis liaudies medicina. Būdamas antrame kurse, perskaičiau gydytojo, žymaus Tokijo universiteto Medicinos fakulteto profesoriaus Kendzo Nikos knygą. Iš jos sužinojau apie nuostabią dietą, kurios pagrindas – nevalyti ryžiai ir ėmiau ją praktikuoti.  Mano „sindromas“ dingo po kelių savaičių. Aš buvau pritrenktas“.

Profesorius Ishihara Yumi Japonijoje yra įkūręs gydomojo badavimo kliniką ir sanatoriją, kurioje badavimu ir specialiomis dietomis gydo žmones nuo pačių įvairiausių sunkių ligų, tarp jų – ir vėžio.

Kitą savaitgalį „Airijos dienoje“ pateiksime dar daugiau naudingų patarimų iš šio japonų mediko patirties.

 

Vertinimas: 5.0. Balsų skaičius: 1
Prašome palaukti

Komentarai

  1. Pasirodo, teisingai elgiuosi – jau keli metai, kai pusryčiams geriu tik žaliavalgišką kokteilį…dėkui už įdomių str.

    Vertinimo dar nėra.
    Prašome palaukti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

vienuolika − 11 =