Pradžia » Istorija » Mokslininkai tikisi įminti palaikų Gedimino kalne mįslę

Mokslininkai tikisi įminti palaikų Gedimino kalne mįslę

By BNS │ adiena.lt

Lietuvos mokslininkai tikisi iki vasaros patikrinti archeologų prielaidą, kad Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, yra rasti 1863 – 1864 metų sukilimo dalyvių palaikai, tarp jų – sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko.

„Aš manau, kad iki vasaros išvados jau bus“, – sakė palaikų tyrimą koordinuojantis Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Jankauskas.

Jo teigimu, tyrimo sėkmė daug priklausys nuo to, kokias fotografijas ir kitus duomenis pateiks istorikai.

Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

„Individualiam identifikavimui pasitelksime kaukolės portreto sugretinimus. Rezultatas turėtų būti pakankamai patikimas“, – kalbėjo R. Jankauskas.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai keturių asmenų palaikus sausio mėnesį aptiko vykdydami kalno tvarkybos daiktus. Jie palaidoti be karstų, apipilti kalkėmis. Palaikai neseniai perduoti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto antropologams.

Šalia vieno mirusiojo palaikų aptiktas sidabrinis medalionas, kuris pagamintas XIX amžiaus viduryje, todėl daroma prielaida, kad aptikti palaikai gali būti sukilimo dalyvių, nubaustų mirties bausme Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

Apie sukilimą

1863 – 1864 metų sukilėliai, kovoję prieš Rusijos caro valdžią, siekė atkurti buvusią Lenkijos ir Lietuvos valstybę, kuri buvo aneksuota 1795 metais.

Buvęs Rusijos armijos generalinio štabo kapitonas Zigmantas Sierakauskas 1863 m. pavasarį buvo paskirtas vyriausiuoju Lietuvos sukilėlių karo vadu. Gegužės pradžioje jo kariuomenė sumušta prie Biržų, pats vadas sužeistas pateko į nelaisvę ir netrukus viešai pakartas Vilniuje.

1863 metų pabaigoje į sukilimo slopintojų rankas pakliuvo ir kiti sukilėlių vadai – Antanas Mackevičius ir Konstantinas Kalinauskas, jie abu taip pat pakarti viešai. Iš viso Lukiškių aikštėje mirties bausmė pakariant arba sušaudant įvykdyta 21 sukilimo dalyviui.

Per sukilimą mūšiuose buvusios LDK teritorijoje žuvo per 6 tūkst. sukilėlių, į katorgą ir tremtį išsiųsta 25 tūkst. žmonių. Po sukilimo Rusijos imperija Lietuvoje ėmėsi rusinimo politikos – buvo uždarytos lietuviškos mokyklos, uždraustos lietuviškos knygos ir spauda lotyniškais rašmenimis.

Vertinimas: 5.0. Balsų skaičius: 1
Prašome palaukti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

trys × 3 =