Pradžia » Istorija » Janušas Korčakas: auklėtojas turi mylėti vaikus

Janušas Korčakas: auklėtojas turi mylėti vaikus

By adiena.lt

Pedagoginė žydų kilmės lenkų rašytojo ir gydytojo Janušo Korčako idėja iš esmės sutelpa į vieną frazę: auklėtojas turi mylėti vaikus. Sena kaip pasaulis mintis – ir tokia natūrali. Kaip paties Korčako žūtis, apvainikavusi jo teiginius. J. Korčakas negalėjo išgelbėti savo vaikų, bet jis nepaliko jų vienų mirties akivaizdoje lygiai taip, kaip nepaliko jų vienų gyvenimo akivaizdoje.

evangelija.lt nuotr.

©evangelija.lt nuotr.

Iš turto į skurdą

Tikrasis Janušo Korčako vardas – Henrikas Goldšmitas. Jis gimė 1878 metais Lenkijoje žydų šeimoje, namuose, kuriuose viešpatavo kosmopolitizmo bei aukštosios lenkų kultūros dvasia. Henrikas buvo labiau lenkas nei žydas – jis mylėjo Lenkiją, jos kalbą, žmones ir gamtą, tačiau atėjus lemiamam laikui, sąmoningai pasirinko tragišką žydo likimą.

Janušo tėvas buvo žinomas Varšuvos advokatas. Inteligentiška, pasiturinti šeima, gražūs namai, tarnaitė… Vaikas augo be rūpesčių. Tačiau kai jam suėjo vienuolika metų, šeimą ištiko bėda: tėvas, geraširdis ir talentingas žmogus, susirgo psichikos liga ir buvo paguldytas į ligoninę. Iš ten jis namo jau negrįžo. Septyneri tėvo ligos metai lėmė, kad šeima nuskurdo. Neliko nei gražaus buto, nei tarnaitės. Teko persikelti į skurdų rajoną. Jaunasis Henrikas vertėsi repetitoriaus paslaugomis – jam reikėjo išmaitinti mamą ir seserį, tačiau tęsė studijas ir, baigęs mokyklą, įstojo į Medicinos fakultetą Varšuvos universitete. Kova su ligomis ir dvasios kančia tapo jo idėja ir tikslu.

Tuo pat metu jaunuolis pradėjo rašyti poeziją, publicistiką, prozą ir susigalvojo pseudonimą – Janušas Korčakas.

Vaikų valstybėlė

Daktaras Henrikas Goldšmitas dirbo vaikų ligoninėje, kai buvo mobilizuotas į rusų – japonų karą kaip karo gydytojas. Po fronto jis vertėsi praktika Berlyno, Paryžiaus ir Londono klinikose. Grįžęs į Varšuvą, Korčakas tapo garsiu gydytoju praktiku ir turėjo daug pacientų. Tuo metu sutvirtėjo ir jo apsisprendimas įgyvendinti savo mintis apie vaikų auklėjimą.

1908 m. Korčakas įsitraukia į labdaringą organizaciją „Pagalba našlaičiams“ ir tampa nedidelės našlaičių prieglaudos gerąja dvasia. Korčako dėka ši prieglauda virto pavyzdine įstaiga ir specialiai jai buvo pastatytas naujas pastatas. Šitaip 1911 m. Varšuvoje buvo atidaryti nauji Našlaičių namai, kurie gyvavo tris dešimtmečius.

Būdamas tik 29 metų, Janušas apsisprendė paskirti savo gyvenimą svetimiems vaikams. Vaikų namuose jis įsikūrė mažyčiame kambarėlyje pastogėje. Čia jis naktimis rašė pasakas vaikams ir knygas apie vaikų auklėjimą suaugusiesiems.

Našlaičių namuose buvo daugiau kaip šimtas vaikų (1940 m. – daugiau negu du šimtai) ir tik aštuoni aptarnavimo darbuotojai, įskaitant patį direktorių. Beje, visi – netgi virėja ir skalbėja, buvo auklėtojai, palaikantys Korčako idėjas ir jas įgyvendinantys. Tai buvo maža vaikų valstybėlė, kurią valdė „savivaldos taryba“.

Vaikų teismas J. Korčako Našlaičių namuose priimdavo vieną iš dviejų sprendimų: IŠTEISINTI arba ATLEISTI.

Neidealizavo vaikų

Visa J. Korčako pedagoginė sistema paremta įsitikinimu, jog vaikystė yra absoliuti, besąlygiška vertybė. „Tie, kurie neturėjo nerūpestingos, tikros vaikystės, kenčia nuo to visą gyvenimą“, – rašė J. Korčakas.

„Viena didžiausių klaidų yra manyti, kad pedagogika yra mokslas apie vaiką, o ne apie žmogų. Impulsyvus vaikas, praradęs savitvardą, sudavė; suaugęs žmogus, praradęs savitvardą, užmušė. Iš naivaus vaiko išviliojo žaisliuką; iš suaugusiojo – parašą vekselyje. Lengvabūdis vaikas už dešimtinę, gautą sąsiuviniui pirkti, nusipirko saldainių; suaugęs pralošė kortomis visą savo turtą. Vaikų nėra – yra žmonės, tik su kitais supratimo masteliais, kitomis patirties atsargomis, kitais polinkiais, kitais jausmų žaidimais. Atmink: mes jų nepažįstame.“

Mažai pedagogų apie vaikus kalbėjo taip griežtai: „Tarp vaikų tiek pat blogų žmonių kiek ir tarp suaugusiųjų… Visa, kas darosi purviname suaugusiųjų pasaulyje, egzistuoja ir vaikų pasaulyje <…>. Auklėtojas, kuris ateina su saldžia iliuzija žengiąs į tokį mažą švaručių, švelnučių ir atvirų širdelių, kurių simpatijas ir pasitikėjimą lengva užsitarnauti, pasaulėlį, greitai nusivils.“

Janušas Korčakas neidealizuoja vaikų, tačiau jam kiekvienas vaikas – asmenybė. Taip, vaikai kartais būna tokie nedėkingi, užauga visai ne tokie, kaip mes norėtume. „Nė vienas auklėtojas neišaugins iš šimto vaikų šimto idealių žmonių“, – rašė J. Korčakas.

Yra tik viena galimybė išvengti griaunamojo abiem pusėms nusivylimo: pripažinti vaikų teisę į vaikystę. Liautis spręsti apie vaiką tik iš ateities taško – teigiant, kad dabar jis – niekas. Negalima tempti vaiko ant suaugusiojo kurpalio!

Visų pedagogų siaubui, Korčakas parašė: „Mano principas toks: tegu vaikas nusideda.“ Žinodamas, kaip būna sunku sulaikyti berniukus nuo muštynių, Korčakas leido tam tikrus „blogo elgesio“ būdus. Buvo galima peštis, tačiau tik pagal „dvikovos principą“ – su liudytojais, sekundantais ir įrašant į žurnalą muštynių priežastį.

Mirties angelas

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui Našlaičių namai buvo perkelti į Varšuvos getą kartu su J. Korčaku ir jo bendradarbiais. Lenkų kilmės auklėtiniai ir buvę kolegos ne kartą Korčakui buvo surengę pabėgimą, tačiau jis atsisakė: argi jis galėtų gyventi žinodamas, kad mirties akivaizdoje paliko vaikus vienus? Jis liko su vaikais tam, kad nuslėptų nuo jų tiesą, kad iki paskutinės minutės, su meile žvelgdamas jiems į akis, sakytų, jog jie važiuoja užmiestin, į kaimą… Šitaip meluoti gali tik mirštančio vaiko tėvai.

Iš liudytojų pasakojimų žinoma, kad vaikai į mirtį krematoriume ėjo tvarkingai, ramiai, kolonomis po keturis, ir nešė žalią savo Namų vėliavą – su Dovydo skydu. Jie dainavo…

Jis ėjo dainuojančių vaikų kolonos priekyje, ant vienos rankos laikydamas nusilpusį berniuką, kita ranka vesdamas mergytę.

1942 metų rugpjūčio 6 dieną Janušas Korčakas kartu su savo vaikais ir bendradarbiais buvo nužudyti vienoje iš Treblinkos koncentracijos stovyklos dujų kamerų.

Parengta pagal evangelija.lt

Vertinimo dar nėra.
Prašome palaukti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

12 + 3 =