Pradžia » Aktualus komentaras » Pasaka apie gražiąją mergelę Gretą ir išmintingąjį karaliūną Ramūną

Pasaka apie gražiąją mergelę Gretą ir išmintingąjį karaliūną Ramūną

By Palmira Mart │ adiena.lt

Už devynių marių, devynių girių, tolimoje Naisių karalystėje gyveno gražus, turtingas ir galingas karaliūnas Ramūnas.

Gyveno jis savo gražiuose rūmuose, o visi Naisių karalystės gyventojai jį labai mylėjo ir gerbė, nes buvo jis teisingas, visiems geras ir išmintingas valdovas.

Savo karalystėje jis nutiesė puikius kelius, užveisė vešlius sodus, sukūrė nematytą neregėtą vaidyklą ir leido visiems Naisių gyventojams šiuo gėriu neatlygintinai naudotis, o paklusniems ir jį didžiai garbinantiems šeimynykščiams dar ir pinigų nešykštėjo.

Ir būtų visi taip sau ilgai ir laimingai gyvenę, jei vieną dieną karaliūnas Ramūnas nebūtų panoręs tapti Visos Didžiosios Šalies valdovu.

Ir pasikinkė eiklius žirgus karaliūnas Ramūnas, ir pasiėmė su savimi ištikimuosius patarėjus beigi  pulką tarnų, ir leidosi į kelionę per visą Didžiąją Šalį.

Ir pasklido po laukus, miškus ir kaimus kalbos apie gerąjį teisingąjį karaliūną Ramūną, kuris, tapęs Visos Didžiosios Šalies Karaliumi, padarys jos žmones laimingus, juos visus pamaitins, pagirdys ir aprengs. Ir tada visi gyvens taip pat gražiai ir laimingai, kaip ir jo Naisių karalystėje.

Ir išgirdo tas kalbas mergelė Greta, kuri buvo labai graži, bet neturtinga, su savo vargše motule gyveno šalies pakrašty mažame namelyje ir neturėjo nei šiltų kailinių žiemą apsirengti, nei gražios karietos keliauti.

Ir patraukė Greta kartu su kitais pakraščio gyventojais į Didžiosios Šalies sostinę, ir sutiko pakely ji karaliūną Ramūną ant balto žirgo bejojantį.

Vos tik pažvelgė karaliūnas Ramūnas į gilias ir žydras kaip Naisių dangus Gretos akis, vos tik išvydo jos auksines kasas ir liauną liemenį, bemat ją ir pamilo.

Jei tau likimas skyrė gimti paprastute mergele – tu niekada netapsi karaliene, bet jei gimei tu karaliūnu – tai karaliūnu ir numirsi tu.

Jei tau likimas skyrė gimti paprastute mergele – tu niekada netapsi karaliene, bet jei gimei tu karaliūnu – tai karaliūnu ir numirsi tu.

„Ar eisi su manimi, gražioji mergele, į Didžiosios Šalies sostinę, ar sutiksi būti šalia manęs, kai aš tapsiu Visos Didžiosios Šalies valdovu?“ – paklausė karaliūnas Ramūnas ir ištiesė Gretai ranką.

Ir nuraudo mergelė Greta, ir atsakė tyliai, akis nuleidusi: „Didi garbė man, paprastai mergelei, būti šalia tavęs, karaliūnai Ramūnai, neturiu teisės tau atsakyti“.

Ir paėmė karaliūnas Ramūnas į savo palydą gražiąją mergelę, ir pasodino ją šalia savęs gražioje paauksuotoje karietoje, ir kartu atvyko jie į Didžiosios Šalies sostinę.

Ir sutiko jos gyventojai karaliūną Ramūną ir jo gražiąją palydovę mergelę iškilmingai, ir tiesė jiems raudoną kilimą beigi po kojomis mėtė gėles.

Ir suskambo visų Didžiosios Šalies sostinės bažnyčių varpai vienu metu, kviesdami į svarbiausiąjį Šalies pokylį turtingus ir kilmingus jos gyventojus beigi jos garbius svečius.

Ir susirinko daug gražių ir kilmingų ponų ir ponių, puikiausiais rūbais apsirėdžiusių, kvepiančiais vandenimis apsišlaksčiusių ir gražiai tarpu savęs besirokuojančių.

Ir buvo tarp jų nemažai tokių, kurie šnairomis žiūrėjo į gražiąją mergelę Gretą, nes ji jiems per paprasta, nekilminga ir jų luomui netinkanti rodės, ir ėmė kilmingos damos beigi kilmingi vyriškiai iš pradžių tarp savęs, o paskui ir karaliūnui Ramūnui į ausį šnibždėti, kad netinkamą, ne savo luomo ir ne savo stoto palydovę jis pasirinkęs.

Ir taip be atvangos jie šnibždėjo jam tol, kol ir pats karaliūnas Ramūnas ėmė pastebėti, kad buvusi paprasta ir kukli mergelė Greta pasikeitė per trumpą laiką – ėmė elgtis kaip tikra karalienė, vis naujais ir naujais aprėdais puošdamasi ir be jo paauksuotos karietos nė žingsnio žengti jau nebegalinti.

Ir supyko karaliūnas Ramūnas, ir tarė jis mergelei Gretai: „Negražiai elgiesi, mergele, per daug išlaidauji, kuklumą savo praradai, nebetinki tu į mano paklusniąją palydą, atleidžiu aš tave – grįžk pas savo vargšę motušę ir nesirodyk daugiau šalia mano sosto!“

Ir graudžiom ašarom pravirko mergelė Greta, bet kad gerai buvo savo motulės išauklėta, nebesakė nieko prieš ir liūdna grįžo atgal į savo tėviškę, tik trumpai pasidžiaugusi garbe pabūti šalia išmintingojo ir gerojo karaliūno  Ramūno.

O pasakos moralas šios štai toks besąs: jei tau likimas skyrė gimti paprastute mergele – tu niekada netapsi karaliene, bet jei gimei tu karaliūnu – tai karaliūnu ir numirsi tu.

Vertinimas: 5.0. Balsų skaičius: 4
Prašome palaukti

3 Komentarai

  1. o come on! liaukites nesamones rase!

    Vertinimo dar nėra.
    Prašome palaukti
  2. Gal dar pavyks Gretai vėl pavergti princo širdį? Ji dabar pasistengs (bent jau išoriškai) būti labai kuklia mergaite…

    Vertinimo dar nėra.
    Prašome palaukti
  3. 10 balų!

    Vertinimo dar nėra.
    Prašome palaukti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

16 − 9 =