Praėjusiais metais Lietuvoje buvo nutikusi tokia labai graudi istorija su geriausiu žmogaus draugu Ramziu, kritusiu garbingoje kovoje su kontrabandininkais. Keturkojis pareigūnas buvo kremuotas ir iškilmingai palaidotas, o per atsisveikinimo ceremoniją rimti, gražūs uniformuoti vyrai braukė ašaras bei leido į orą šautuvų salves.
Kiek ašarų tuo pačiu metu visai dėl kitų priežasčių Lietuvoje išliejo murzini, alkani ir mušami jos vaikai – niekam nebuvo įdomu.
Nelabai kam įdomu yra ir dabar, kaip, pavyzdžiui, pačioje sostinės širdyje 16 kv. metrų kambarėlyje gyvena keturių asmenų šeima, kuriai valdininkai atsakingai ir paslaugiai paaiškina, ką dar būtina padaryti rūpestingai šeimos mamai, kad ji neprarastų ilgos kaip šimtmečiai socialinio būsto eilės.
Deja, bet jau nebeapsiverčia liežuvis kalbėti tik apie dvi per kelis šviesmečius viena nuo kitos nutolusias Lietuvas, kurioms, panašu, niekada nelemta susitikti vienoje nedidelės mūsų šalies planetos orbitoje.
Skirtingi Lietuvos planetos palydovai
Vienas šios planetos palydovas skrieja tamsiuose ūkuose paskendusia orbita, o jos vaikai nuo gimimo nėra matę švarios patalynės, nežino gimimo dienos torto skonio, bet kuo puikiausiai žino, ką jų mamos ir tėčiai išdarinėja naktimis, girti gulėdami šalia jų tokiuose pat skarmaluose, kaip ir jie patys.
Jie puikiai žino, koks yra rankos kirčio per veidą skausmas, paprašius tėvų saldainio, jie puikiai atskiria tą įkyrų, užsitęsusį maudimą paširdžiuose, per dieną prarijus vos kelis duonos kąsnius, tačiau jie visiškai nesupranta, ką reiškia ta gražių tetų per televizorių vadinama socialinė atskirtis, kurią jos, pasirodo, vis mažina ir mažina, ir mažina. Tik ji kažkodėl ne tik kad nemažėja, o, atvirkščiai, įvedus eurą, dar padidėjo.
Ir yra kitas, visiškai nepanašus į aprašytąjį, ryškiai saulės spindulių nutviekstas Lietuvos orbita skriejantis palydovas, kurio atstovai taip ir nesugebėjo pakelti rankų už tai, kad, jiems palikus gražiojo rūmo Vilniuje sienas, iš bendrų visų šios planetos gyventojų pinigėlių jiems atitektų tik dviejų, o ne šešių vidutinių atlyginimų išmokos.
Mat jie, per ilgą sėdėjimą ryškiosios šviesos nutviekstuose Seimo orbitos sostuose, prarado bet kokį sugebėjimą prisitaikyti prie naujų, ne tokių ryškių spalvų trajektorijų ir todėl jiems, iš dangaus aukštybės nusileidus ant žemės, būtina aklimatizacija, išreikšta konkrečia keliolikos tūkstančių eurų suma.
O tarp šių niekada Lietuvos padangėje nesusitiksiančių palydovų skraido daugybė kitų jos atmainų skirtingomis, nuolat prasilenkiančiomis orbitomis.
Prokurorai ir kiti „veltėdžiai“
Vieną iš tų dangaus kūnų galima būtų pavadinti Valdžios palydovu, nes jis skrieja labai pagarbiu šiam Dievų olimpui atstumu.
Jos atstovams – buvusiems teisėjams, prokurorams bei kitiems pareigūnams, išėjusiems į užtarnautą poilsį, skirtingai nei buvusiems mokytojams, gydytojams, inžinieriams ar valytojoms, priklauso ne tik senatvės, bet dar ir solidžios valstybinės (tarnybinės) pensijos. Mat jie, pasirodo, per savo gyvenimą ne tik dirbo mūsų valstybės labui, bet jai dar ir tarnavo.
Kaip tarnavo – atsakingai ar atmestinai, sąžiningai ar nelabai – niekam neįdomu. Faktas tas, kad už šią tarnybą daugybė įvairiausio lygio ir plauko pareigūnų naudojasi dar iš nepamirštamų sovietinių laikų atkeliavusiomis privilegijomis, kurios valstybinių (tarnybinių) pensijų pavidalu visus 26-erius nepriklausomybės metus jiems mokamos iš to paties vargano bendro Lietuvos biudžeto. Užtat kai kurių iš jų pensijos, ypač – buvusių teisėjų, sudėjus su dar mokama ir senatvės pensija, gali siekti iki 1500- 2000 eurų.
O štai kitas meteoritas skrieja gerokai nuo valdžios planetos nutolusia orbita ir jame gyvena buvę žurnalistai, rašytojai, dailininkai, aktoriai, muzikantai bei kiti panašūs „veltėdžiai“, kurie neaišku, ką kūrė, ir neaišku, ką rašinėjo, t. y. kurie netarnavo savo šaliai, todėl jų per 40 ar net daugiau darbo metų sukauptos pensijos yra kone 10 kartų mažesnės už tarnavusiųjų ir siekia apie 200-250 eurų (arba net mažiau).
Atidžiau pastudijavus Lietuvos planetos sandarą su jos įvairiomis orbitomis skriejančiais palydovais, meteoritais ar kitais dangaus kūnais, rastume tokių neįtikėtinų darinių, kurie sukeltų neišvengiamas diskusijas apie NSO egzistavimą.
Bet gal šiuos mokslinius tyrinėjimus palikime į Lietuvos orbitą iš Naisių padangės garsiai įsiveržusiam mesijui su jo ryškiąja palydove: kaip manote, ar jiems pavyks eksperimentas nors kiek priartinti vis labiau ir labiau viena nuo kitos tolstančias lietuviškųjų dangaus kūnų trajektorijas?
Siūlau Ramzio vardu pavadinti vieną iš centrinių Vilniaus gatvių 🙂
Esmė yra ta, kad didžiulė socialinė neteisybė egzistuoja Lietuvoje, o privilegijuotieji bet kokiems pokyčiams priešinasi. Kadangi jei turi valdžią ir įtaką, todėl tie pokyčiai ir nevyksta arba vyksta labai vangiai…
kaip liūdna pasidarė paskaičius, lyg buciau nezinojus. Liūdna is bejegiškumo ir nevilties
Airijoje senatvės pensijos irgi apie 200 eurų. Ooops - per savaitę 🙂
Taigi - ne per mėn.. 🙂
Liūdna ta Lietuvos planeta…