Pradžia » Istorija » Sergejaus Jesenino vaikų likimas

Sergejaus Jesenino vaikų likimas

By Palmira Mart │ adiena.lt

Sunku būtų rasti žmogų, kuris nebūtų girdėjęs Sergejaus Jesenino vardo. Vienas žymiausių visų laikų rusų poetų pasaulyje pagarsėjo ne tik savo melodingomis eilėmis, bet ir daugybe romanų su moterimis. Žinomiausias iš jų – aistringa  poeto meilė 18 metų už jį vyresnei JAV šiuolaikinio šokio pradininkei Isadora‘i Duncan.

 

S. Jeseninas su I. Duncan

S. Jeseninas su I. Duncan

Kur kas mažiau žinoma apie S. Jesenino vaikus ir sudėtingą jų likimą. Siūlome pasakojimą apie tai.

Apsišaukėlis

 Labiausiai pasaulyje verčiamo rusų poeto gyvenimas nutrūko, kai jam buvo 30 metų. Nutrūko ar nutraukė – vargu, ar kada nors žmonija sužinos priežastis, aplinkybes ir tikrąją tiesą.

Oficialioje biografijoje sakoma, kad poetas turėjo keturis vaikus – Jurijų, Konstantiną, Tatjaną ir Aleksandrą. Neoficialiai buvo laikoma, kad Jeseninas turėjo dar vieną sūnų – Vasilijų, kuris savo laiku sukėlė furorą, sukviesdamas minias žmonių į savo tėvo poezijos skaitymus. Kartu su Vasilijaus  talentu būdavo pabrėžiamas ir jo išorinis panašumas į „tėvą“.

Tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis yra apsišaukėlis. Po to, kai jis parašė Stalinui laišką, prašydamas iškilmingai paminėti 50- ąjį S. Jesenino gimtadienį, Vasilijus buvo išsiųstas į šiaurę. Apie tolesnį apsišaukėlio likimą nieko nežinoma.

 Jurijus

Pirmasis S. Jesenino sūnus gimė 1914 m. Jį pakrikštijo Georgijumi, bet berniuką visi vadino Jura. Su Juros motina – Ana Romanovna Izriadnaja poetas susipažino 1913-ųjų kovą spaustuvėje, kurioje jie dirbo. Jie labai greitai susidraugavo ir abu švytėjo iš laimės.

Pirmosios dienos po sūnaus gimimo greičiausiai buvo laimingiausios Izriadnajos gyvenime.

„Kai grįžau iš gimdymo namų, mane namuose pasitiko pavyzdine tvarka: visur išplauta, krosnys iškūrentos ir net pietūs paruošti, nupirkta pyragėlių: laukė. Į vaiką žiūrėjo smalsiai, vis kartojo: „Štai aš ir tėvas“. Po to greit priprato, pamilo jį, lingavo, čiūčiavo, dainavo jam daineles.“.

Beje, Jurijus buvo vienintelis iš keturių Jesenino vaikų, kurį tėvas (tegul ir neilgai) lingavo ir čiūčiavo ir kurio gimimo proga sukūrė eilėraštį.

Bet idilija truko tik mėnesį. Jau vasario pradžioje Jeseninas gyveno kitoje vietoje – vienas, o kovą išvyko į Petrogradą. Ana sūnų augino viena. Sergejus, būdamas Maskvoje, lankydavo, retsykiais remdavo pinigais. Mėgėjiškose nuotraukose matyti, kad Jura aprengtas skurdžiai, veidas – ne pagal amžių protingo berniuko. Jis anksti pradėjo rašyti eilėraščius, bet juos mažai kam rodė.

Jurijus Jeseninas

Jurijus Jeseninas

Jurijus baigė aviacijos technikumą, kurį laiką dirbo Žukovskio vardo akademijoje. Tuo metu tėvas jau buvo miręs, ir motinai teko teisme įrodinėti Jesenino tėvystę.

Kartą 1934 metais „auksinio“ jaunimo kompanijoje, kurioje buvo ir Jurijus Jeseninas, apsvaigus nuo vyno, buvo užsiminta apie tai, kad būtų gerai numesti bombą ant Kremliaus. Kitą dieną, suprantama, tas pokalbis buvo pamirštas.

1935 m. Jurijų Jeseniną pašaukė į armiją. Po metų jį areštavo. Kai jaunuolį vežė į Maskvą, jis mąstė, kad, ko gero, įvykdė kažkokį karinį nusikaltimą – nieko kito įsivaizduoti negalėjo. Jis juk nežinojo, kad vienas iš apie teroristinį aktą pliurpusių sugėrovų po metų buvo suimtas dėl kažkokio kito įvykio ir per tardymą kažkodėl nusprendė papasakoti aną epizodą.

Po Jurijaus arešto jo mamos bute buvo atlikta krata, aprašytas turtas areštuotas, tačiau apie tai sūnus jau niekada nesužinos.

Jurijui pateikė kaltinimą – kontrrevoliuciniai nusikaltimai, teroras, dalyvavimas nusikalstamoje grupėje. Nuosprendis pagal šį straipsnį visada būdavo vienas – aukščiausioji bausmė: 1937 m. Jurijų Jeseniną sušaudė.

Ana Romanovna nieko nežinojo apie sūnaus likimą. Nuteistųjų mirties bausme giminaičiams paprastai pranešdavo: 10 metų be teisės susirašinėti. Dešimties metų ji neišgyveno. Mirė 1946 m., jai buvo 55 –eri.

1965 m. pagal jauniausiojo Jesenino sūnaus Aleksandro Jesenino – Volpino pareiškimą Jurijus Jeseninas buvo reabilituotas, „nesant nusikaltimo sudėties“. Jo bylą pripažino sufabrikuota. Falsifikuotojus neva paskelbė „liaudies priešais“ ir sušaudė, bet daiktus reiktų vadinti savais vardais: sušaudyti buvo vykdytojai, o ne masinių falsifikatų organizatoriai.

Tatjana

Antrąją žmoną Jeseninas sutiko eserų laikraštyje „Delo naroda“(liet. – „Liaudies reikalas“), kuris spausdino jo eiles. 23 metų Zinaida Nikolajevna Reich ten dirbo sekretore – mašininke. Zinaida Reich buvo išskirtinė gražuolė, kokios jis iki šiol dar nebuvo regėjęs, ji svajojo apie aktorės  karjerą.

Ana Izriadnova: „1915 metų kovą Serioža išvažiavo į Petrogradą ieškoti laimės. Tų pačių metų gegužę grįžo į Maskvą, jau kitoks. Truputį pabuvo Maskvoje, išvažiavo į kaimą, rašė gražius laiškus. Rudenį užsuko: „Važiuoju į Petrogradą“. Kvietė kartu. Ir tuo pat metu kalbėjo: „Aš greit grįšiu, ten ilgai negyvensiu“ …

Bet pas Aną Jeseninas negrįžo. Neilgai trukus išėjo pirmoji poeto eilėraščių knyga.

Vyko pasaulinis karas, S. Jeseniną pašaukė į armiją. Jis tarnavo sanitariniame traukinyje, iš fronto gabeno sužeistuosius. Po to įvyko Vasario revoliucija. Poetas dezertyravo.

1917 metų vasarą su savo draugu poetu Aleksejumi Belu nusprendė išvykti į provinciją. Prie jų prisidėjo ir pažįstama Zinaida Reich – būsimoji Tatjanos ir Konstantino motina.

Jie susituokė mažoje cerkvėje prie Vologdos miesto, nuoširdžiai tikėdami, kad gyvens ilgai, laimingai ir mirs abu tą pačią dieną. Grįžę apsigyveno pas Zinaidą. Jos uždarbio pakako abiem, be to, ji stengėsi sudaryti Seriogai kuo geresnes sąlygas kurti.

Jeseninas buvo pavydus. Išgėręs tapdavo tiesiog nepakenčiamas, keldavo nėščiai žmonai siaubingus skandalus. Jis mylėjo rusiškai: iš pradžių mušdavo, o vėliau voliodavosi po kojomis maldaudamas atleidimo.

1918 metų gegužės 29 d. Zinaida Jesenina pagimdė dukrą, kurią pavadino Tatjana.

Prisiminimuose Tatjana rašė, kad tėvai nuolat pykdavosi ir greitai išsiskyrė.

Z. Reich su Kostia ir Tatjana

Z. Reich su Kostia ir Tatjana

Neilgai trukus Tatjanos motina susipažino su žymiu to meto teatro režisieriumi V. Mejerholdu. Ši pažintis pakeitė būsimą Z. Reich gyvenimą. Ji tapo jo žmona, žymi aktorė ir su savo vaikais apsigyveno Mejerholdo bute.

Sergejus Jeseninas savaip mylėjo vaikus, susitikinėjo su Zinaida Nikolajevna, V. Mejerholdu.

Rašytojas Romanas Gulis Berlyne teigė girdėjęs, kaip Sergejus Jeseninas kalbėjo savo draugams: „Tik savo vaikus myliu. Mano dukra gražuolė – blondinė. Treptelės kojele ir šaukia: aš – Jesenina!.. Štai kokia dukra… Man reiktų pas vaikus į Rusiją, o aš čia blaškausi“.

Prieš išvykdamas į Leningradą 1925 metų gruodį S. Jeseninas atėjo atsisveikinti su savo vaikais. Po kelių dienų Maskva atsisveikino su, kaip buvo teigiama, sau gyvybę atėmusiu poetu. Vaikus atvedė į Spaudos rūmus, kur buvo pašarvotas poetas. Z. Reich vis vedė Tanią ir Kostią prie karsto, kuriame gulėjo tėvas.

„Tėvas man buvo neatpažįstamas“, – rašė T. Jesenina 1986 metais, – netikėjau, kad tai jis. Kai karstą ėmė leisti į duobę, mama taip suriko, kad mes su Kostia iš abiejų pusių įsikibome į ją ir taip pat surikome. Toliau nieko nepamenu…“

Jesenino vaikai pamilo patėvį V. Mejerholdą, kuris vaidino „antrojo tėvo“ vaidmenį ir kurio namuose jie augo apsupti rūpesčiu ir dėmesiu. Tatjana keletą metų lankė Didžiojo teatro baleto mokyklą. Kai baigė vidurinę mokyklą,  1936 metais kartu su V. Mejercholdu ir Z. Reich vyko į įsimintiną kelionę į Prancūziją.

1937 metais ji įstojo Maskvos universiteto mechanikos – matematikos fakultetą. Po mėnesio ištekėjo už I. Kutuzovo, mašinų gamybos instituto studento. Neilgai trukus vyro tėvas, I. Kutuzovas, žymus partinis ir visuomeninis veikėjas, vienas iš „darbininkų opozicijos“ lyderių buvo suimtas ir paskelbtas „liaudies priešu“. 1939 m. birželyje be jokio preteksto buvo areštuotas V. Mejerholdas, o liepos 14-ą savo bute „nepažįstamo“ buvo žiauriai nužudyta Z. Reich.

Iš tikrųjų Konstantino ir Tatjanos patėvio areštas turi priešistorę. 1934 metais Stalinas žiūrėjo spektaklį „Dama su Kamelijomis“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Zinaida Reich. Stalinui spektaklis nepatiko. Kritika Mejerholdą užsipuolė, kaltindama estetizmu. Zinaida Reich parašė Staliniu laišką, kuriame teigė, jog jis nesupranta meno.

1938 m. teatras buvo uždarytas. Žymaus režisieriaus tolesnio gyvenimo scenarijus jau buvo parašytas – 1939 m. jis buvo areštuotas. Po tris savaites trukusio tardymo, lydimo kankinimų,  Mejerholdas pasirašė reikalingus parodymus: jį apkaltino kontrrevoliuciniais veiksmais. 1940 metų vasario 2 d. režisierių sušaudė.

Tatjana Jesenina

Tatjana Jesenina

Tatjana Jesenina su šeima pusę amžiaus pragyveno Taškente, dirbo laikraštyje „Pravda Vostoka“ (liet. – „Rytų Tiesa“) bei moksline redaktore Uzbekijos leidyklose.

Parašė knygas „Ženia – XX amžiaus stebuklas“, „Mėnulio šviesos lempa“, memuarus apie S. Jeseniną, Z. Reich ir V. Mejerholdą. Mirė Taškente 1992 m.

Konstantinas

Konstantinas gimė 1920 m. Sergejaus Jesenino sūnaus gimimo metu nebuvo. Zinaida Nikolajevna apie sūnaus gimimą jam pranešė telefonu ir paklausė: „Kaip pavadinti?“ „Jeseninas ilgai galvojo, rinkdamas ne literatūrinį vardą ir pasakė: „Konstantinas“. Aplankyti sūnaus neatvyko“.

Vaikiška Kostios atmintis išsaugojo šykščius prisiminimus apie tėvą. Štai ką jis rašė 7 –ajame dešimtmetyje: „Pirmiausia, ką pamenu, tai tėvo apsilankymą vieną pavasario dieną. Buvo saulėta diena, mes su seserimi Tatjana nerūpestingai lakstėme po žalią mūsų namo kiemą. Staiga kieme pasirodė pasipuošę, „užsienietiškai“ apsirengę vyras ir moteris. Vyras – šviesiaplaukis, pilku kostiumu. Tai buvo Jeseninas. Su kuo? Nežinau. Mus su seserimi nusivedė į viršų, į vidų. Kaipgi: pirmasis po ilgos pertraukos pasimatymas su tėvu! Bet mums tai buvo visgi nepažįstamas „dėdulė“.

Konstantinas prisiminė, kad tėvas daugiau kalbėjosi su Tania, kad dovanų jis neatnešė, bet supyko, sužinojęs, kad vaikai neskaito jo eilėraščių.

Buvo keli epizodiniai Konstantino ir tėvo susitikimai. S. Jeseninas sūnui tėviškų jausmų nerodė, kadangi labiau mylėjo dukrą Tatjaną. „Vaikystėje aš buvau labai panašus į motiną – šį nedėmesingumą aiškino Konstantinas. – Tatjana – blondinė, ir joje Jeseninas matė daugiau savęs, nei manyje“.

Kostia nelaikė Sergejaus Jesenino savo tikru tėvu, kadangi jį auklėjo patėvis V. Mejerholdas.

Viena giminaitė prisimena tokį epizodą: „Buvo toks atsitikimas, kai Sergejus Aleksandrovičius atėjo aplankyti savo vaikų, prie durų pribėgo Kostia ir, pamatęs tėvą, sušuko: „Tanečka, ateik, pas tave atėjo Jeseninas!“ Vaikas yra vaikas. Tėvu jis vadino V. Mejerholdą“.

Nelaimės neaplenkė Jesenino vaikų.

Konstantinas mokėsi Maskvos inžinieriniame statybos institute. Po mamos žmogžudystės ir patėvio sušaudymo Kostią iškraustė iš didelio šeimos buto ir apgyvendino mažame kambarėlyje. Labai greitai ėmė trūkti lėšų normaliam egzistavimui. Retkarčiais jam, kuo galėdavo, padėdavo artimieji, kurie patys gyveno skurdžiai. Jo gyvenime svarbų vaidmenį suvaidino Ana Romanovna Izriadnova – Juros, pirmojo poeto sūnaus, mama.

„Buvo neįtikėtinai šviesi moteris, – su dėkingumu prisiminė K. Jeseninas, – neįtikėtinai kukli. Po to, kai aš likau vienas, Ana Romanovna mano gyvenime suvaidino svarbų vaidmenį. Ji man visokeriopai padėjo – maitindavo mane sunkiais studentiškais metais. O vėliau, kai buvau fronte, ne kartą man siuntė siuntinius su papirosais, tabaku, šiltais daiktais“.

1941 m. lapkritį, kai vokiečių armija priartėjo prie Maskvos, 4 kurso studentas Konstantinas Jeseninas išėjo savanoriu į frontą.

Fronte Kostia buvo tris kartus sužeistas. 1944 metų vasarą vieno mūšio metu sprogstamoji kulka pervėrė jam plaučius. Neilgai trukus Konstantino Jesenino artimieji gavo pranešimą apie jo žūtį. Bet pranešimas pasirodė esąs klaidingas, jis išgyveno.

Po demobilizacijos K. Jeseninas tęsė mokslus Maskvos inžinerijos statybos institute.

Konstantinas Jeseninas

Konstantinas Jeseninas

Baigęs institutą, dirbo pokario statybose darbų vykdytoju, statybų aikštelės viršininku. Jesenino pavardė mažai padėjo gamybinėje Konstantino karjeroje.

„Reikia pasakyti, kad turėti Jesenino pavardę yra gana keblu, – rašė K. Jeseninas 1967 m. – Kartais kai kurie mano draugai darbininkai baiminosi artimos bičiulystės su Jeseninais, o kai kurie man net siūlė pasikeisti pavardę. Bet visa tai, žinoma, dėl minčių skurdumo“.

Prieš karą Konstantinas Sergejevičius domėjosi futbolu. 1936 m. žaidė Maskvos futbolo jaunimo pirmenybių finale ir buvo apdovanotas už puikius pasiekimus sporte. Po karo žaidė futbolą už gamybinių kolektyvų komandas, atidžiai sekė šalies futbolo kovas. Pradėjo sudarinėti statistinius komandų, žaidėjų, įvairių sportinių susitikimų duomenis. K. Jesenino statistika tapo vertinga medžiaga sporto specialistams ir daugeliui sirgalių. Greitai Konstantinas Jeseninas tapo žymiu futbolo apžvalgininku, o sporto žurnalistika tapo jo antrąja profesija. Konstantiną Sergejevičių priėmė į Žurnalistų sąjungą.

Kartą oro uoste Tatjana Jesenina su dviem sunkiais lagaminais rankose stovėjo eilėje prie bilietų. Panešti lagaminus jai padėjo jaunas karininkas. Kai Tatjana Sergejevna išsiėmė pasą parodyti kasininkei, karininkas perskaitė pavardę ir jaudindamasis paklausė: „Jūs Jesenina? Sakykite, ar jūs nesate futbolo statisto Konstantino Jesenino giminaitė?“ Tatjana Sergejevna, susitikusi brolį, papasakojo jam šį epizodą, pridurdama: „Tu tapai žinomesnis už tėvą“ . Po to jie abu ilgai juokėsi.

Konstantinas Sergejevičius daug prisidėjo, atkurdamas savo tėvo vardą. Jis dažnai rengdavo pasakojimus apie tėvą, motiną, kitus jų bendraamžius, lankė vietas, susijusias su S. Jesenino vardu. 1967 m. rinkinyje „Jeseninas ir rusų poezija“ išspausdino prisiminimus „Apie tėvą“.

Mirė 1986 m. , palaidotas Maskvoje bendrame kape su motina, netoli tėvo kapo.

Aleksandras

Iš keturių Sergejaus Jesenino vaikų ilgiausiai išgyveno paskutinysis jo sūnus Aleksandras.

Poeto Sergejaus Jesenino sūnus mirė tik šiemet,  t. y. 2016 m. kovo 16 d., JAV, būdamas 92 metų. Aleksandras Jeseninas -Volpinas – žymus matematikas, filosofas ir poetas, disidentinio judėjimo SSRS dalyvis.

Jis beveik šešerius metus praleido kalėjimuose, tremtyje, psichiatrinėse ligoninėse, kur jį siųsdavo už antisovietinę  veiklą.

Jeseninas – Volpinas parašė keletą fundamentalių darbų logikos ir teisės teorijos srityse. Būtent Jeseninas – Volpinas įtvirtino žodį „viešumas“ – kaip visuomeninį reikalavimą valdžiai laikytis įstatymų ir teisines procedūras padaryti skaidrias.

Jo tėvas, poetas Sergejus Jeseninas pasitraukė iš gyvenimo, kai Jeseninui- Volpinui buvo pusantrų metukų. Jo motina buvo poetė ir vertėja Nadežda Volpin. Tėvai buvo literatų cecho draugai, bet nesusituokę. Neilgai trukus Nadežda pastojo.

Jeseninas buvo priblokštas, sužinojęs, kad Nadežda nori pasilikti kūdikį. „Ką tu su manimi darai! Aš jau turiu tris vaikus!” – sušuko 29 metų S. Jeseninas. Nadežda, įžeista jo reakcijos, išvažiavo į Leningradą, nepalikusi jam adreso. „Gerai. Tai bus mano vaikas. Tik mano…“ 1924 m. gegužės 12 d. gimė sūnus, kaip du vandens lašai panašus į tėvą.

Aleksandras su mama

Aleksandras su mama

Sergejus Jeseninas sūnų matė du kartus. Kartą gatvėje: tada motina vaiką perdavė auklei, tipo, „nešk, kad nematytų“. Poetas įsižeidė. O antrą kartą pats atėjo pas Nadeždą į namus – specialiai pažiūrėti sūnaus..

1933 metais Aleksandras, būdamas 13 metų, kartu su motina vertėja Nadežda Volpin iš Leningrado persikraustė į Maskvą, kur 1946 m. su pagyrimu baigė MVU mechanikos- matematikos fakultetą; 1949 m. apsigynė matematinės logikos srities kandidatinę disertaciją ir išvažiavo dirbti į Vakarų Ukrainą.

1949 metais už „antitarybinę poeziją“ buvo paguldytas į specializuotą Leningrado psichiatrinę  ligoninę, 1950 m. rugsėjį, kaip „socialiai pavojingas elementas“, išsiųstas į Kazachstaną, Karagandos sritį  penkeriems metams.

Amnestuotas po Stalino mirties 1953 m. ir greitai tapo žinomas kaip matematikas, besispecializuojantis intuicionizmo srityje. 1959 m. vėl paguldytas į psichiatrinę ligoninę, kur praleido apie dvejus metus.

Jesenino -Volpino „liga“, nuo kurios jį „gydė“ psichiatrinėse ligoninėse, vadinosi „patologinis teisingumas“.

Aleksandras Volpinas buvo aršus antisovietininkas. Jo klausdavo: „Saša, kodėl tu nusistatęs prieš sovietų valdžią?“ „Aš? Aš ne prieš sovietų gaują, kuri neteisėtai užgrobė valdžią 1917 metais“.

Kalbėjo daug „nereikalingų dalykų“, vartojo priežodį: „na, nuo šito jau mane gydė!” Giminės Aleksandro prašydavo nevaikščioti pas juos – po jo apsilankymo butą imdavo sekti, buvo klausomasi telefonų…

A. Jeseninas - Volpinas

A. Jeseninas – Volpinas – žymus matematikas

Jį nuveždavo į tardymo izoliatorių – ir paleisdavo: neturėjo prie ko prikibti. Jis valdžiai primindavo, kad kitoks mąstymas neprieštarauja įstatymams, vadinasi, neturi būti baudžiamas. Volpino žmona Viktorija prisimena: kartą po trijų valandų pokalbio su tardytojais Aleksandras Sergejevičius taip juos nukankino, kad tie pasidavė, paskambino jai ir pasakė: „Pasiimkit!“

1972 metų gegužę, primygtinai reikalaujant sovietų valdžiai, Aleksandras Volpinas emigravo į JAV. Jam tiesiog neliko kito pasirinkimo. Iki to laiko jau prisisėdėjo ir kalėjimuose, ir tremtyje, ir „psichuškėse“.

JAV dirbo Bufalo universitete, vėliau – Bostono. Erdvinės srities teoremos, gavusios jos vardą, autorius. 

Vertinimas: 5.0. Balsų skaičius: 5
Prašome palaukti

12 Komentarai

  1. My brother suggested I might like this website.
    He was totally right. This post truly made my day.
    You can not imagine simply how much time I had
    spent for this info! Thanks!

    Vertinimo dar nėra.
    Prašome palaukti
  2. I constantly spent my half an hour to read this web site’s articles or
    reviews everyday along with a mug of coffee.

    Vertinimo dar nėra.
    Prašome palaukti
  3. I’ve been exploring for a little bit for any high quality articles or blog posts in this kind of house .
    Exploring in Yahoo I ultimately stumbled upon this web site.
    Studying this info So i’m satisfied to show that I have
    an incredibly excellent uncanny feeling I came upon exactly what I needed.
    I so much certainly will make certain to don?t
    disregard this website and provides it a glance on a continuing basis.

    Vertinimo dar nėra.
    Prašome palaukti
  4. Hello, I enjoy reading through your article.
    I wanted to write a little comment to support
    you.

    Vertinimo dar nėra.
    Prašome palaukti
  5. I got this web site from my buddy who told me about this
    website and now this time I am browsing this website and reading very informative
    articles or reviews at this time.

    Vertinimo dar nėra.
    Prašome palaukti
  6. I will right away take hold of your rss as I can’t in finding
    your email subscription hyperlink or e-newsletter service.

    Do you’ve any? Kindly let me recognize in order that I
    could subscribe. Thanks.

    Vertinimo dar nėra.
    Prašome palaukti
  7. Wonderful blog! I found it while searching on Yahoo
    News. Do you have any suggestions on how to get listed in Yahoo News?
    I’ve been trying for a while but I never seem to get there!
    Appreciate it

    Vertinimo dar nėra.
    Prašome palaukti
  8. Great information. Lucky me I found your site by chance (stumbleupon).
    I have book marked it for later!

    Vertinimo dar nėra.
    Prašome palaukti
  9. Why viewers still use to read news papers when in this
    technological globe everything is presented on net?

    Vertinimo dar nėra.
    Prašome palaukti
  10. Today, while I was at work, my sister stole my apple ipad and tested to see if it can survive a 25 foot drop,
    just so she can be a youtube sensation. My iPad is now destroyed and she has
    83 views. I know this is totally off topic but I had to share it with someone!

    Vertinimo dar nėra.
    Prašome palaukti
  11. Thanks for sharing your info. I really appreciate your efforts and I will be waiting for your further write ups
    thank you once again.

    Vertinimo dar nėra.
    Prašome palaukti
  12. Howdy! I could have sworn I’ve been to this website before but after browsing through
    some of the posts I realized it’s new to me. Anyways, I’m certainly
    happy I discovered it and I’ll be bookmarking it and checking back frequently!

    Vertinimo dar nėra.
    Prašome palaukti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

3 × 4 =